Kaip antrą kartą paslysta skolininkai?

Lietuviai įsiskolina paslaugų teikėjams retai, nebent pirkdami paslaugą išsimokėtinai ar prisiimdami naujus finansinius įsipareigojimus tą daro skubotai ir impulsyviai. Tačiau dažniausiai tokie skolininkai ir vengia prisiimtų įsipareigojimo vykdymo.

Kaip "Skolometras.lt" teigė skolininkų sistemą administruojantys verslininkai, vienkareikšmiškai galima atsakyti, jog skolininkai dar labiau į duobę įklimpsta tuomet, kai ignoruoja jau susidariusią problemą.

Specialistų minimi pavyzdžiai yra pakankamai paprasti - skolininkai ignoruoja kreditorių kontaktą arba juos vedžioja už nosies, kol patenka į skolininkų sąrašus, o skola yra perduodama išieškoti.

Pasak skolų administratorių, kai prasideda teisminis išieškojimas, tendencijos nekinta, nors bendravimas su kreditoriais dažnu atveju galėtų tik pagerinti skolininko padėti ir suteikti bent kažkiek ramybės.

"Kiekvieno kreditoriaus tikslas yra atgauti skolą - už suteiktas paslaugas, už paskolintus pinigus ar parduotus daiktus. Kai kreditorius bando susisiekti ir bendrauti reikėtų būtinai atsakyti ir tartis. Aišku, yra nesąžiningų žmonių, nesąžiningų paslaugų teikėjų, tačiau tokių yra mažuma. Dažnai galite pradėti bent jau nuo diskusijos ir susitarimo pasirašymo, kad skolą grąžinsite per mėnesį du, ar, priklausomai nuo įsiskolinimo dydžio, per metus", - teigia "Skolometras.lt" projekto vadovė Ineta Masiulienė.
 

Kas laukia tų, kurie ignoruoja kreditorių bandymą kontaktuoti?

"Teisminis skolos išieškojimas, kas gali ir 100 eurų skolą padidinti net iki dešimt kartų, nes reikės apmokėti teismo išlaidas, o taip pat ir kreditoriaus pusės išlaidas. Vėliau eina anstolių mokesčiais ir metinės palūkanos. Dažnai būna taip, kad skolininkas nori tvarkytis gyvenimą ir grįžta iš emigracijos, tačiau sužino, kad neginčijo teismo sprendimo už akių, o dabar susikaupė nemažos sumos. Deja, bet tai kaina, kurią reikia mokėti už abejingumą", - sakė I. Masiulienė.